Praėjusią savaitę buvau savo 7-mečio sūnaus krepšinio turnyre. Vaikai žaidė vienas rungtynes po kitų, visi buvo labai emocingi ir jau nuvargę. Staiga ant greta manęs esančio suoliuko vienas tėtis atsinešė ir pasisodino stipriai verkiantį savo sūnų. Panašu, kad berniukas stipriai nusivylė dėl pralaimėtų varžybų. Jo verkimas buvo labai stiprus, persimainęs su pykčiu, kuris, atrodė, kilo iš didžiulio nusivylimo ir bejėgystės. Vaikas taip stipriai verkė, kad vietomis atrodė, jog „atsijunginėja“, linksta kojos, vienu metu ištarė „noriu į kažką spirti“.
Stebėdama tą situaciją, stengiausi neįsikišti, tačiau labai norėjosi kažkaip palaikyti tėvus ir berniuką. Viduje pasidžiaugiau, kad tėvai yra šalia, kad neatstumia ir nebara vaiko, nebando sustabdyti jo jausmų. Tėtis jį laikė tvirtai apkabinęs, mama bandė kalbinti, raminti. Staiga berniukas trenkė tėčiui ir abu tėvai pasimetė, tarsi klausdami, ar čia normalu, kaip taisyti tokį elgesį?
Kadangi buvau visai šalia ir pastebėjau tėvų nerimą ir neužtikrintumą, tariau: „viskas gerai, tęskite, ką darote, jūs esate jam dabar stiprių emocijų konteineris“. Mama pažvelgė į mane nustebusi: „esame, kuo?“. Skubiai paaiškinau, kad esu vaikų psichologė ir pasakiau, kad jie elgiasi teisingai, būdami šalia, kad tėtis laiko jį apkabinęs ir leidžia išlieti susikaupusius jausmus. Kad jo emocijos dabar taip užplūdę jo smegenis, kad jam ir nelabai būtų įmanoma susivaldyti.
Berniukas dar kurį laiką stipriai paverkė tėčio glėbyje, po to nurimo. Nurimęs pakalbėjo su tėvais ir po kurio laiko, pamačiau jį lyg nieko nebūtų ką tik įvykę, linksmai žaidžiantį kitose rugntynėse.
Šiandien, jau daugelis tėvų žino, kad tokie emocijų proveržiai (angl. tantrums) labai būdingi 2-3 metų vaikams, kurių priekinės smegenų dalys atsakingos už savikontrolę dar neseniai pradėjusios vystytis ir kurie dar nėra neturi patirties, kaip tvarkytis su emocijomis tinkamais būdais. Tačiau ar normalu, kad tai pasireiškia 6-7-8 metų vaikui? Tiesa, tokie emociniai proveržiai mokyklinio amžiaus vaiką jau turėtų ištikti rečiau, tačiau esant didesniam nuovargiui, didesnei emocinei įtampai, vis dar tikrai gali pasireikšti.
Ko tuo metu reikia vaikams iš suaugusių?
- Ramybės
- Ryšio užmezgimo (akių kontakto, kūno kontakto jeigu prisileidžia, rankos uždėjimo ant peties ar nugaros)
- Pripažinti vaiko jausmus ir jo perspektyvą
„Tu labai nusivylei, tikrai, labai gaila ir pikta, kad pralaimėjote.“
Išreikšti supratimą, parodyti empatiją:
„Suprantu, kad gali taip jaustis, man irgi būtų pikta“
Išklausyti, nevertinti, nekritikuoti, nemoralizuoti:
„Papasakok, kas vyksta su tavimi?“
4. Leisti visus jausmus, taisyti elgesį
Kai minėtoje istorijoje berniukas trenkė tėčiui, tėtis tokioje situacijoje galėtų sureaguoti:
„Matau, kad tau labai negera, aš šalia, su tavimi, bet trenkti man negali. Verk kiek reikia, visiems reikia paverkti.“
Mūsų ramybė, empatija, jausmų priėmimas ir atspindėjimas, veikia kaip konteineris – tėvai tuos stiprius jausmus tarsi sugeria ir perfiltruoja, grąžindami juos vaikui tokiu pavidalu, ką jis jau gali atlaikyti ir priimti.
Mes negalime ir neturime vengti ar gelbėti vaiko nuo bet kokio sunkesnių situacijų ir jausmų išgyvenimo. Vaikas turi susidurti su iššūkiais ir patirti frustraciją, nusivylimą, pyktį. Kai vaikui išgyvenant sunkius jausmus suaugę yra šalia, priima, atspindi vaiko jausmus, vaikas įgyja didesnį atsparumą – augdamas geba vis geriau su tomis sunkiomis emocijomis susitvarkyti tinkamais būdais pats, jų nebijant, jų neužgniaužiant ar neišveikiant destruktyviai.
Na o kitas žingsnis, sekantis po išbuvimo su jausmais:
- Atliepti į gilesnius poreikius, jausmus po vaiko netinkamu elgesiu
Jau vėliau, nurimus, galbūt netgi grįžus namo, galima pagalvoti, kodėl berniukas taip stipriai išgyvena pralaimėjimą.
- Ar jis jaučiasi svarbus ir matomas tik tada, kai laimi?
- Ar reikėtų stiprinti jo savivertę, kad žinotų, jog jo svarba nepriklauso nuo pergalių?
- O gal reikėtų daugiau poilsio ir nepervargti varžybų dieną ar prieš varžybas?
- O gal apskritai jo savaitėje yra per daug stimuliacijos, nuovargio, per daug būrelių?
Ieva
Mes - tėvai 