Ar pykstatės matant vaikams?

boy-447701_1280

Konfliktai yra neatsiejama kiekvienų žmogiškų santykių dalis. Jeigu gyvename su vaikais, neišvengiamai šie konfliktai kartais kyla vaikų akivaizdoje. Anksčiau dauguma ekspertų vieningai tvirtino, kad tai, jog vaikai mato savo tėvus konfliktuojant, nepadarys žalos, jeigu jų akivaizdoje tėvai ir susitaikys. Tačiau naujausi neurologiniai tyrimai nepritaria šiam teiginiui. Pasirodo, kad kai vaikai girdi žmones šaukiant, jų streso hormonų lygis pakyla. Netgi miegančio vaiko smegenys registruoja garsius, piktus balsus ir vaiko organizme pakyla streso lygis, kuriam reikia laiko atsistatyti į normalų.

Šie tyrimai tiesiog patvirtina tai, ką mums ir taip pasakytų kiekvienas vaikas – kad yra baisu, kai suaugę šaukia vienas ant kito. Kad ir kaip ten bebūtų, tėvai yra pagrindinis vaiko saugumo šaltinis. Kai tėvai praranda kontrolę, visas pasaulis ima atrodyti baisus. Vaikams, pamačius konfliktą, būna sunku užmigti, kadangi sukilę streso hormonai vaiko organizme gali išlikti valandų valandas. Kadangi vaikas negali tikėtis nuraminimo iš besikivirčijančių tėvų, jis turi užgniaužti savo baimę, kuri vėliau išsiveržia padidėjusiu nerimu, priešgyniavimu, blogu elgesiu.

Blogiausia, kad suaugę, rėkdami vienas ant kito, perduoda vaikui žinutę, kad tai yra brandus ir tinkamas būdas spręsti tarpusavio nesutarimus.

Ar visgi gerai tėvams nesutarti vaikų akivaizdoje? Tikrai taip! Yra tiesiog nuostabu, kai vaikas mato diskutuojančius suaugusiuosius su pagarba vienas kitam, išreiškiant savo norus, poreikius, nepaverčiant kito asmens neteisiu. Net kai emocijos įkaista, tačiau konfliktas greitai išsprendžiamas, o vaikams matant situacija atitaisoma, vaikai mokosi svarbių dalykų gyvenime, mato stiprius, tvirtus santykius.

Kokie yra galimi ginčų sprendimo scenarijai, kuriuos galima ir verta demonstruoti savo vaikams:

  1. Vienas iš tėvų pasako kažką nemalonaus, tačiau staiga pasitaiso:Aš atsiprašau, mane tiesiog apėmė stresas, gal galim pabandyti iš pradžių? Norėjau pasakyti tai, kad….“.

Ko vaikai mokosi šioje situacijoje? Kad kiekvienas žmogus gali supykti, bet galime prisiimti atsakomybę už savo emocijas, atsiprašyti, atstatyti santykį.

  1. Tėvai diskutuoja, reikšdami skirtingas nuomones ramiai, nepakeliant balso. Jeigu pajaučia, kad emocijos kyla, sunku rasti kompromisą, diskusiją abu sutaria nukelti vėlesniam laikui, o tuo tarpu pasitelkia humorą, apsikabina ar kitaip teigiamai užbaigia diskusiją.

Vaikas mokosi, kad žmonės, gyvenantys kartu, gali turėti skirtingas nuomones, išklausyti vienas kitą ir siekti, kad nei viena pusė neliktų nuskriausta – su pagarba ir atsidavimu.

  1. Tėvai pastebi, kad užvirė konfliktas ir sutaria atidėti diskusiją vėlesniam laikui. Būtų gerai, kad konfliktas būtų nutrauktas prieš pakeliant balsą – priešingu atveju, tai modeliuosime savo vaikams. Geriausia, jeigu galima būtų užbaigti diskusiją su humoru ar apkabinimu. Tačiau jeigu esame per daug įpykę, reikėtų atsitraukti atokiau, nusiraminti ir tada vaikų akivaizdoje susitaikyti. Galima ir pasakyti vaikams, kad: Nieko baisaus yra kartais labai supykti. Gali pykti ant žmogaus, bet tuo pačiu metu vis tiek jį mylėti. Mes visada rasime sprendimą ir susitaikysime“.

Vaikai šioje situacijoje mokosi savikontrolės ir santykių atitaisymo. Tai labai svarbu siekant atstatyti saugumo jausmą vaikams.

O kas jeigu vis tik susipykote su partneriu, matant vaikams, ir tai, ką pasakėte buvo tikrai nepagarbu? Nėra reikalo panikuoti. Rizika atsiranda tada, kai tokia patirtis kartojasi. Bet kokiu atveju, svarbu rūpintis santykiais. Anot kai kurių tyrimų, vieną neigiamą patirtį santykiuose turi lydėti septynios teigiamos patirtys – tai svarbu ir vaikams, ir pačių santykių kokybei.

Iš esmės, santykių aiškinimasis ir nesutarimas tarp partnerių nėra žalingas vaikams, kol tėvai nešaukia vienas ant kito ir elgiasi vienas su kitu pagarbiai. Jeigu šaukiame ir negerbiame kito – tai jau didelė rizika sukelti emocinę žalą vaikui.

Pyktis yra natūralus ir neišvengiamai kylantis jausmas, žinutė mums apie nepatenkintą poreikį. Tačiau visuomet yra būdų gauti tai, ko trūksta, neužsipuolant kito asmens, su pagarba. Žinoma tai nėra lengva. Reikia to mokytis, dėti daug pastangų, reikia didžiulės savikontrolės. Bet pastangas dėti verta. Dėl mūsų vaikų ir mūsų pačių laimės.

 

Parengta pagal L. Markham

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s