Kai ruošiamės tapti tėvais, dažnai turime iliuziją, kad motinystė, tėvystė – tai vienas malonumas. Susikuriame panašų vaizdą lyg iš sauskelnių reklamos: graži mamytė ant rankų laikanti ramų kūdikį, aplinkui ideali tvarka ir švara, ramybė, šeimyninė idilė. Arba atvirkščiai – jeigu esame bendravę su tėvais, turinčiais daug sunkios patirties su vaikais, galime net vengti tėvystės, kaip kažko baisiai apsunkinančio laimingą gyvenimą.
Išgąsdinti tikrai nesinori. Vaikų auginimas – mano įsitikinimu – yra tikrai gražiausia ir prasmingiausia, ką galime gyvenime nuveikti, o tų momentų, tarsi iš reklamos, tikrai būna ir realiame gyvenime. Tačiau norint tinkamai pasiruošti tėvų rolei, reikia žinoti, kad motinytę, tėvystę sudaro dvi pusės: džiaugsmas ir pakylėjimas čia persimaišęs su nemenku stresu ir krūviu.
Kai laukėme pirmo kūdikio, skaitėme literatūrą, lankėme užsiėmimus būsimiems tėveliams. Pamenu, kad daugiau rūpėjo tokie klausimai, kaip maudyti vaikelį, kaip nešioti, kaip rengti, vystyti ir panašiai. Psichologiniai dalykai atrodė ne tokie svarbūs, o gal net neatrodė, kad gali kilti klausimų ar abejonių šioje srityje (tas efektas, kai nežinai, ko tu nežinai).
Vis dar dažnai susiduriame su nuomonėmis, kad kūdikiai turi miegoti visą naktį, kad žindymas – natūralus ir savaime išmokstamas dalykas, kad negalima kūdikio per daug nešioti, nes taps „rankinuku“, kad atliepimas į kiekvieną kūdikio virktelėjimą vaiką išlepins ir padarys dar jautresniu…
Dabar tvirtai galiu pasakyti, kad visa, kas paminėta ankstesnėje pastraipoje, nėra tiesa. Vaikai neturi išmiegoti visą naktį, nes jų miego ciklai skiriasi nuo suaugusiųjų. Žindymas nėra toks lengvas ir savaiminis procesas: bent jau daugeliui moterų, tai kelia vienokių ar kitokių iššūkių, tad reikia pasidomėti ir pasigilinti. Vienas iš esminių kūdikio poreikių yra artumo ir saugumo patenkinimas, tad dažnas buvimas šalia tėvų, nuolatinis tėvų atliepimas į vaiko poreikius yra būtinas jo sveikam emociniam ir fiziniam vystymuisi.
Ruošiantis motinystei, tėvystei, taip pat pravartu žinoti, kaip pasikeis gyvenimas po kūdikio gimimo. Motinystės melancholija (būsena pirmomis dienomis po gimdymo) pasireiškia daugumai moterų. Čia labai svarbu, kad ji neperaugtų į pogimdyvinę depresiją. Tad reikia žinoti, kaip ją atpažinti, ir kas gali padėti jos išvengti.
Vaiko gimimas įneša pokyčių į poros santykius, pasikeičia šeimos gyvenimas. Ar visi tikrai žinome, kas tuos pokyčius nulemia ir kas padėtų atstatyti pusiausvyrą?
Ir žinoma, nors daugelis pasakytų, kad tėvystei pilnai pasiruošti neįmanoma (ir aš tam pilnai pritarčiau), nes teorija niekada neatstoja praktikos, tačiau tiek remdamasi tyrimais ir literatūra, tiek savo asmenine patirtimi, galiu tvirtai teigti, kad tam tikrų dalykų žinojimas ir realistiškų lūkesčių susikūrimas priduoda daug ramybės ir tvirtumo „šviežiai iškeptiems“ tėveliams, stipriai prisideda prie to, kad kūdikis augtų ramus, sveikas ir laimingas, bei tikrai prideda laimės visam šeimos gyvenimui.
Žinios yra jėga. Tiek mokslininkų, tiek pačių moterų patirtis rodo, kad išsamios, faktais bei mokslu paremtos žinios apie gimdymą, jo procesą, žinojimas, kas vyksta ir kas po ko seka, teigiamai siejasi su gimdymo sklandumu ir moters būsena po jo. Jeigu mūsų žinios paremtos tik kitų mamų patirtimi arba šiaip žmonių nuomone, efektas gali būti ir priešingas. Todėl visada rekomenduoju besilaukiančioms poroms kiek galima daugiau susipažinti su visais fiziologiniais, medicininiais procesais (dalyvaujant mokymuose, skaitant profesionalią literatūrą) apie nėštumą, gimdymą, žindymą, kūdikio priežiūrą. Tačiau ne mažiau svarbi ir kita pusė – psichologinės žinios apie kūdikio raidą, poreikius, mamą, tėtį ir visą šeimą.
Būtent todėl, į mokymus „Pozityvios tėvystės pradžia“ sudėjau tai, ką svarbiausia žinoti besiruošiantiems tapti tėvais. Pateikiama informacija, paremta faktais, tyrimais, profesionalia literatūra bei asmenine patirtimi. Tad nuoširdžiai kviečiu.
Kad tėvystės kelias būtų kuo malonesnis ir kuo sklandesnis!
Mes - tėvai 