Mes – tėvai

Puslapyje Mes-tėvai yra vienas įrašas tėčiams, auginantiems dukras. Kas jį skaitė, turbūt sutiks su manimi, kad daugelis minčių puikiai tinka ne tik kalbant apie tėčių ir dukterų santykius, bet tėčio ir vaiko apskritai.

Labai dažnai rašome mamoms, kalbame daug apie mamos svarbą vaiko gyvenime. Ir taip, šia svarba niekas neabejoja. Bet ne mažiau svarbus yra ir tėtis. Esame turbūt ne kartą girdėję pasakymą, kad „sūnui tėtis – pirmasis herojus, dukrai – pirmoji meilė“ ir šis pasakymas be galo teisingas.

Savo aplinkoje sutinku daugybę puikių tėčių, vis dažniau pastebiu porų, kurios supranta, kad tėtis yra lygiai tiek pat tėvas vaikui, kaip ir mama; kad moteris neturi būti dėkinga vyrui už pagalbą rūpinantis vaikais, nes tai yra jo tokia pat pareiga, kaip ir jos. Žinoma, dažniausiai, ypatingai mūsų šalyje, daugiau savo laiko vaikams nuo pirmųjų dienų skiria mama, esanti vaiko priežiūros atostogose, tad viskas susiklosto natūraliai – mama dirba su vaikais, tėtis – darbe. Tačiau neretai dar galima susidurti su tokiais, sakyčiau, kraštutiniais požiūriais į tėvo vaidmenį vaiko gyvenime. Pavyzdžiui, kad tėtis – mamos aprūpintojas, pagalbininkas, jis atlieka lyg ir tokią atraminę funkciją, kad mama galėtų rūpintis kūdikiu, o tiesiogiai su vaiku tėtis pradeda bendrauti jam ūgtelėjus. Kitas kraštutinumas – kad tėtis turi būti lygus mamai, daryti tą patį su vaiku ir taip pat, ką daro mama. Dar kitas kraštutinumas – kad tėtis yra namų „griežtoji ranka“, „tvarkos palaikytojas“, „baudėjas“, „autoritetas“.

Aptarkime kiekvieną iš šių požiūrių detaliau.

Kalbant apie tėčio, kaip mamos palaikytojo vaidmenį, tikrai taip – čia yra daug tiesos – vyro pagalba moteriai nėštumo metu, po gimdymo ir kūdikystės etape yra labai svarbi:

• Nėštumo ir gimdymo metu moteriai be galo svarbus vyro palaikymas, saugumo užtikrinimas, fizinė, psichologinė parama.
• Iš karto po gimdymo. Kad mama galėtų sėkmingai žindyti, pati pailsėti, pamiegoti kartu su kūdikiu, atgauti jėgas ir pasitikėti savimi, tėtis tikrai daug gali padaryti, kad užtikrinti mamai visas sąlygas tai daryti. Tėtis gali pats pasirūpinti (ar suorganizuoti, kad kažkas tai padarytų, jei negali pats) maistu, buitiniais reikalais, namų sutvarkymu ir t.t.
• Tyrimai rodo, kad partnerio palaikymas ir žinios apie žindymo naudą tiek moteriai, tiek vaikui, yra labai svarbus sėkmingo žindymo veiksnys.
• Kūdikio tėtis yra tas, kuris pirmasis gali pastebėti pogimdyvinės depresijos simptomus, paskatinti moterį kreiptis pagalbos. Be to, jis svarbiausias žmogus, kuris gali padėti jos išvengti, jeigu suteiks moteriai pakankamai paramos, suteiks galimybių ilsėtis kada gali, padėdamas prižiūrėti kūdikį, leis mamai sustiprinti savo įgūdžius ir pasitikėti savo jėgomis.
• Paimti kūdikį ryte valandai ir duoti mamai ilgiau pamiegoti. Kai reikia keltis kelis kartus per naktį, papildoma valanda ar dvi miego, bent jau savaitgalį, kūdikio mamai pakeistų pasaulį!
• Žinodama, kad tėtis puikiai pasirūpins vaiku, moteris galės rasti laiko sau ir savo poreikiams, ramiai palikti juos vienus. Pradžioje gal tai bus valanda per savaitę, valanda per dieną, vėliau dvi, laikui bėgant daugiau.

Tačiau tėtis neturėtų būti TIK mamos pagalbininkas, šeimos aprūpintojas, o atrasti savo, kaip tėčio kelią ir ryšį su vaiku. Mama bus tas žmogus, kuris daugiau laiko praleis su vaiku, jeigu ji išeina kūdikio priežiūros atostogų, tačiau net ir su kūdikiu tėtis gali būti ir nuveikti nemažai.

Netiesa, kad tėtis vaiko gyvenime pradeda darytis svarbus tik kai jam sukanka dveji ar treji, kai vaikas jau gali žaisti, dūkti ir kalbėti. Taip, kūdikiai sufomuoja ypatingą prieraišumą su vienu – daugiausiai su juo laiko praleidžiančiu žmogumi, t.y. mama, tad dažnai mama yra vienintelis žmogus, kuris pirmaisiais mėnesiais kūdikį gali nuraminti, kai jam blogai, kai skauda. Tačiau kaip mezgasi kūdikio ir mamos ryšys, taip formuojasi ir kūdikio bei tėčio ryšys. Ir jis gali būti toks pat stiprus, tik reiškiamas skirtingai. Net jeigu tėtis ir negali pamatinti, tačiau gali nešioti, pamyluoti, miegoti šalia, padėti esant pilvuko diegliams, o vaikui augant daryti vis daugiau. Kuo daugiau jie laiko praleidžia kartu, tuo tas judviejų ryšys stipresnis.

Dažnai tėčiai atranda savitą būdą būti su vaiku. Tik šioje vietoje mamoms svarbu atminti  vieną svarbų dalyką: nereikalauti iš vyrų jas kopijuoti, palikinėti instrukcijas daryti viską būtent taip, kaip daro ji, nes „mama žino geriausiai“. Pamenu ir man, auginant pirmąją dukrytę, kildavo irzulys kai vyras aprengdavo suknelę ant sutepto smėlinuko ar vietoj sveiko užkandžio duodavo saldumyną, bet vėliau pradedi suprasti, kokia tai gyvenimo smulkmena ir kaip neverta dėl to nervintis.

Kai pasitiki vyru kaip tėčiu ir palieki jam laisvę rasti savo, kaip tėčio vaidmenį, sulauki daug malonių staigmenų. Pamatai, kaip tavo vaikų tėtis, neskaitydamas nei straipsnių, nei knygų apie vaikų auklėjimą, atranda tokių originalių ir šaunių sprendimų net komplikuočiausiose situacijose. Ir nors supranti, kad ne visais atvejais jis pasielgia kaip rekomenduoja vaikų psichologai ar sveikos gyvensenos ekspertai, bet dažnai jo paties sugalvoti sprendimai suveikia ne ką prasčiau!

Tyrimai rodo, kad vaikai, daug laiko praleidžiantys su tėčiu, pasižymi aukštesniu IQ. Ryšiai su tėčiu ir mama leidžia vaikui įgyti įvairesnės patirties, nes tėčiai linkę aktyviau žaisti su vaiku, o mamos labiau linkusios bendrauti žodžiais. Vaikai, praleidžiantys daug kokybiško laiko su tėčiais, pasižymi aukštesne saviverte, geriau sutaria su bendraamžiais ir mažiau linkę įsitraukti į nusikalstamą veiklą. O be to ši nauda abipusė: tėčiai, daug laiko praleidžiantys su vaikais, yra labiau patenkinti darbu ir apskritai gyvenimu, įvaldo “multitaskingą“ – t.y. išmoksta vienu metu atlikti kelis darbus. (Daugiau apie tai: “Seven reasons why it’s essential children spend time with their fathers“).

„Tėčiai, kurie stengiasi dirbti savo darbą, paprastai būna ta varomoji jėga, kuri vaikus stumia į priekį. Dažnai tėčiai užsiima visokiais „pirmais kartais“: pirmą kartą duoda vaikui ledų, pirmą kartą išmeta vaiką į orą, pirmą kartą pasodina ant dviračio ar už automobilio vairo. Tai yra tėčio pareiga. Mama moko vaiką saugotis, tėtis – rizikuoti.“ Ši citata paimta iš puikaus straipsnio, parašyto vieno tėčio: “Ką su vaikais turi daryti tėčiai?“  Jei dar neskaitėte, tikrai rekomenduoju paskaityti.

 

Už visus, pačius nuostabiausius tėčius!

Ieva