Mes – tėvai

Tas keistas beprasmybės jausmas….

Ne iš vienos moters esu girdėjusi, kad vienas sunkiausių dalykų, būnant su mažu vaiku namuose, tai tas apimantis beprasmybės jausmas – užsiimant buitiniais, kasdieniais darbais, nelabai pastebimais, kurie tiesiog užtikrina kūdikio poreikių patenkinimą, palengvina šeimos gyvenimą, o jausmas toks, tarsi beprasmiškai leidi laiką. Tarsi sukiesi užburtame rate: kasdien tas pats per tą patį, o užčiuopiamo rezultato nesimato.

Ypatingai sunku būti TIK mama toms, kurios iki motinystės buvo labai aktyvios: mokėsi, siekė karjeros, užsiėmė įvairia veikla, hobiais, buvo labai aktyvios socialiniame gyvenime. Motinystėje karjeros galimybių lyg ir nėra, pasiekimų, įvertinimų, paaukštinimų, atlyginimo taip pat.

Taip pat labai pastebimai visuomenėje plinta požiūris ir pagarbos trūkumas moteriai, kuri „sėdi su vaiku namie“ ar tiesiog stumdo parke vežimėlį. Vienos moterys iš svetimų žmonių sulaukia panašių klausimų, kaip kad: „Ar dar kuo nors užsiimi, būdama namie su vaiku?“, kitos panašių klausimų ar pastabų sulaukia ir iš savo vyrų: “Tau nuo nieko neveikimo sėdint namie jau visai negerai, gal susirask kokią prasmingą veiklą?“, kitos pačios galvoja: “Kokia prasminga veikla užsiimti per motinystės atostogas, kad nenuvažiuotų stogas?“.

Tačiau iš kur tas požiūris ir iš kur tas pačių moterų vidinis beprasmybės jausmas? Suprask – jeigu laikai ant savo pečių visas sritis: karjerą, vaikų auginimą, esi puiki žmona, draugė, socialiai aktyvi – tai esi verta pagarbos ir žavėjimosi, tačiau jeigu atiduodi viską geriausia savo vaikams ir šeimai, rūpiniesi jais visais, tai jau nieko ypatingo.

Turbūt šioje vietoje padėtų pačios moters įsisąmoninimas, ką reiškia jos buvimas su vaiku ir koks jis prasmingas bei reikšmingas vaiko emocinei būklei, raidai bei visos šeimos gerovei. Tuomet jai būtų lengviau atlaikyti tiek artimųjų, tiek visuomenės požiūrį ir pačiai jaustis gerokai labiau užtikrintai.

Pradėkime nuo kai kurių faktų

• JAV ir kitose valstybėse, kur moterims suteikiamos minimalios (vos iki kelių mėnesių trunkančios) vaiko priežiūros atostogos, pastebimi neigiami to padariniai vaikų raidai, vaikų ir tėvų tarpusavio santykiams. Pagrindinė to priežastis yra ta, kad vaiko saugaus prieraišumo formavimuisi yra būtinas nuolatinis artimas kontaktas su jo globėjais. Kai kelių mėnesių kūdikiai didžiają dalį dienos praleidžia lopšeliuose, kur dažnai keičiasi juos prižiūrintys asmenys, iškyla didžiulė grėsmė jų saugaus prieraišumo formavimuisi.
• Naujagimiams būdingas tik vienas prigimtinio prieraišumo tipas, dažniausiai – su mama. Ir tai susiformuoja pirmaisiais jo gyvenimo metais. Jei toks ryšys neatsiranda arba staiga nutraukiamas, tai sukelia labai rimtų pasekmių jo psichikai, ir emocinio vystymosi sutrikimų (tai nulemia nesugebėjimą kurti emocinius santykius, visišką gailesčio jausmo nuslopinimą, nesugebėjimą kontroliuoti savo impulsų ir chronišką pagiežą).
• Mokslininkų įrodyta, kad saugiai prieraišūs vaikai labiau pasitiki savimi, yra savarankiškesni, atsparesni stresui, kitų nuomonei, augdami jie yra labiau bendradarbiaujantys su tėvais, geriau mokosi, auga fiziškai ir emociškai sveiki.
• Žinoma, yra būdų išlaikyti saugų ryšį su vaiku ir dirbant, tačiau mažiems vaikams, ypatingai kūdikiams, svarbi ne tik laiko praleisto su tėvais kokybė, bet ir kiekybė. Jeigu kūdikis paliekamas su aukle, svarbu, kad tai būtų ypatingai jautrus vaiko poreikiams žmogus ir kad tas pats žmogus būtų nuolat, nesikeistų kas keletą mėnesių Tačiau, kad ir kaip ten būtų, tai, kad Lietuvoje mamos turi galimybę bent vienerius metus ir ilgiau būti su vaiku, yra didžiulė nauda tiek kūdikiui, tiek visai šeimos gerovei.
• Prieš pora metų “Economist“ žurnale buvo išspausdintas tyrimas, nagrinėjantis „mamos darbo“ sudėtingumą. Jame buvo aiškiai teigiama, kad jeigu už motinystę būtų mokamas atlyginimas, įvertinus tokius dalykus kaip kūdikio nešiojimas nėštumo metu, gimdymas, žindymas, vaiko priežiūra 24val per parą, tai mamai turėtų būti mokamas ne mažesnis nei keliolikos tūkstančių dolerių atlyginimas per mėnesį. Ši suma žinoma nereali, bet nereikia didelių matematinių gebėjimų, kad įvertintume, kiek, pavyzdžiui, šeima sutaupo pinigų nepirkdama mišinėlių, jeigu mama metus ir ilgiau žindo, nekalbant jau apie sveikatos priežiūrą, nes gerai žinoma, jog žindomi vaikai serga gerokai rečiau ir lengvesnėmis formomis nei nežindomi vaikai.

Mamos „darbas“

Ką gi mama veikia visą dieną su vaiku būdama „motinystės atostogose“ ir tiesiog „sėdėdama namie“ ?

1. Žindo

Jeigu mama kūdikį žindo, pirmąjį mėnesį daugeliu atveju tai yra beveik nesiliaujantis procesas: naujagimiai žinda dažnai ir ilgai. Jeigu paaugęs kūdikis gali pilnai pasisotinti per 15-20 minučių, tai naujagimis gali žįsti apie valandą ir net ilgiau. Taip pat reikia turėti omenyje, kad moterims, ypač susilaukusioms pirmagimio, žindymas ne iš karto yra labai sklandus ir malonus procesas: reikia išmokti taisyklingai paduoti krūtį, dažnai jaučiamas diskomfortas ar net skausmas.

Žindymo nauda mamai ir kūdikui yra tokia didelė, kad neabejotinai nusveria šiuos nepatogumus. Tačiau reikia suprasti, kad žindymas (ypatingai pirmaisiais mėnesiais) pareikalauja iš moters daug jėgų ir laiko.

2. Patenkina vaiko poreikius tiek dieną, tiek naktį

Kiekviena mama pasakytų, kad kai kūdikis naktį keliasi tik kartą ar du, tuomet ir dienos būna gerokai lengvesnės ir mažiau varginančios. Tačiau reikia žinoti, kad tik nedidelė dalis kūdikių (ypatingai žindomų) išmiega visą naktį. Kūdikio miego ciklai labai skiriasi nuo suaugusiųjų miego ir yra visiškai normalu kūdikiui nubusti ir kas 45 minutes ir kas valandą ar pusantros. Daugiau apie kūdikio miego ypatumus skaitykite čia.

Kad kūdikis augtų fiziškai ir emociškai sveikas, turime patenkinti jo fiziologinius (alkio, troškulio, šilumos, diskomforto) bei emocinius (artumo, buvimo šalia, saugumo) poreikius tiek dieną, tiek naktį. Tad ypatingai pirmaisiais kūdikio mėnesiais mamos naktis gali per daug nesiskirti nuo dienos: kūdikis žinda pagal poreikį, dažnai keičiami vystyklai ir taip toliau.

Dažna mama, auginanti kūdikį, gali patvirtinti, kad jau vienerius metus ar net ilgiau nėra išmiegojusi ištisos nakties.

3. Keičia vystyklus ar sauskelnes, prausia

Naujagimiui tokių keitimų ir prausimų gali būti net apie 10 kartų per dieną ir dar keli kartai naktį, nes jie tuštinasi beveik po kiekvieno valgymo. Dažnai neužtenka pakeisti vien vystyklą, kadangi sutepami ir drabuželiai, tad reikia perrengti visą vaiką. Naujagimiams tokios procedūros retai kada patinka, jie dažnai verkia, nes šalta ir nesmagu, tad dar mamai prisideda ir emocinis stresas – reikia skubėti pakeisti vystyklus ir drabužėlius kuo greičiau.

4. Eina su kūdikiu į lauką

Kūdikiui būtinai reikia gryno oro ir kuo daugiau, tad esant geram orui patariama su kūdikiu būti lauke kuo ilgiau. Žinoma, ir mamai yra sveika pajudėti ir pabūti lauke, bet nėra labai paprasta kasdien vaikščioti lauke su kūdikiu po kelias valandas, kai naktį miegota mažai ar namuose dar laukia gausybė darbų.

5. Paaugusiam kūdikiui gamina papildomą maistelį

Kūdikiai toli gražu valgo ne kaip suaugę žmonės: maistą išpurškia, mėto, išsiterlioja visą veidą, rankas, drabužėlius, tad po kiekvieno tokio pavalgymo mamai reikia ne tik perrengti ir nuprausti vaiką, bet taip pat ir išvalyti namus toje vietoje, kur sėdėjo vaikas, bent kelių metrų spinduliu.

6. Bendrauja su kūdikiu, jį lavina

Šis bendravimas, žinoma, dažnai vyksta lygiagrečiai su kitomis veiklomis – prausiant kūdikį, keičiant vystyklus, maitinant. Tačiau su paaugusiu kūdikiu reikia ir pažaisti, padainuoti, pavartyti knygelę, paskaityti. Jeigu visą mamos laiką atima kiti darbai, šiam svarbiam dalykui laiko tikėtina beveik visai nelieka.

7. Rūpinasi vyresniais vaikais

Gerai, jei vyresnis vaikas ar vaikai jau pakankamai savarankiški ir gali patys apsirengti, pavalgyti. Tačiau, kad ir kokio amžiaus jie būtų, jiems vis tiek reikia bent šiek tiek nedalomo mamos dėmesio. Jeigu mama jo visiškai negali skirti, jaučiasi kalta, nepakankamai gera mama. Pačiai mamai pravartu žinoti, kad kai namuose yra mažas kūdikis, nereikia iš savęs reikalauti laiko kiekvienam vaikui skirti vienodai. Vyresniesiems pilnai gali užtekti ir valandos ar net mažiau per dieną, svarbu, kad tas laikas būtų praleistas kokybiškai ir dėmesys sutelktas į vyresnėlį, į abiems malonią veiklą.

8. Užsiima namų ruoša

Labai pasiseka toms, kurioms padeda buityje vyrai, artimieji, giminačiai, kurios gali pasisamdyti pagalbininkę buities darbams. Tai rekomenduotina ypatingai pirmaisiais mėnesiais, kuomet nėra nusistovėjęs kūdikio miego, žindymo režimas, kol moteris nėra pilnai atgavusi jėgų po gimdymo, mokosi žindymo ir kitų motinystės subtilybių.

Jeigu tokios pagalbos iš aplinkos moteris neturi galimybių gauti, tai labai padėtų supratimas tiek pačiai, tiek aplinkiniams, kad savo laiką prioritetine tvarka moteris turėtų skirstyti taip:

1. Kūdikio svarbiausių poreikių patenkinimas
2. Savo poreikių patenkinimas (poilsis, miegas, maistas)
3. Dėmesys kitiems šeimoms nariams

Namų tvarkymui ir visiems buitiems darbams tegul tenka paskutinė vieta. Nieko nenutiks, jeigu grindys bus ilgiau neplautos ar vakarienei nebus patiektas šiltas maistas. Tačiau jeigu moteris dėl to aukos ir taip neilgą savo poilsio ar miego valandėlę, neturės nei minutės sau, labai greitai tikėtinas fizinis ir emocinis pervargimas, padidėja pogimdyvinės depresijos rizika.

Kaip matome, jau ir pirmų šešių punktų pilnai užtenka padengti mamos darbo krūvį visai parai. Dažnai moteriai prie pirmųjų šešių prisideda ir du papildomi. O dar norima ir dažnai reikalaujama, kad moteris nepamirštų pasirūpinti savimi, atrasti laiko vyrui, jų kokybiškam bendravimui. Ir prie viso šito dar siūlome užsiimti prasminga veikla. Ar ne per didelius reikalavimus keliame sau ir leidžiame mūsų atžvilgiu kelti kitiems?

Padeda suvokimas, kad visa tai laikina

Aš pati nesu išskirtinė kalbant šia tema. Taip pat sėdėdama namie ir sukdamasi užburtame voverės rate galvoju, kokia prasminga veikla papildomai užsiimti. Kaip būti gera mama, tačiau neužsisėdėti namie ir likti įdomia tiek sau, tiek savo vyrui, tiek kitiems? Mane šis jausmas jau apima trečią kartą, istorija kartojasi su kiekvienu vaiku. Nusiraminimą ir aiškiau susidėlioti mintis padeda suvokimas, kad negali turėti visko vienu metu. Būnant mama, reikia suprasti, kad yra tam tikras laikas, kurį reikia tiesiog išbūti, tiesiog išlaukti, laikinai nustumiant kai kuriuos savo poreikius į šalį. Laikinai. Kai tą supranti, pasidaro gerokai lengviau.

Sunkiausi yra pirmieji vieneri ar pusantrų metų. Vaikai auga, tampa vis labiau savarankiški. Laiko sau ir savo poreikiams atsiranda vis daugiau. Labai greitai ateina tas laikas, kai kūdikis paauga, ir motinystę sėkmingai galima derinti su kitomis gyvenimo sritimis. O laimė, kad esi tokių nuostabių žmogučių mama, atperka visus sunkumus, jie labai greitai net išsitrina iš atminties ir lieka jausmas, kad šito į nieką gyvenime nekeistum. O dar smagiau, kai supranti, kad „sėdėdama namie ir nieko neveikdama“ davei jiems viską, ką galėjai geriausia – savo dėmesį, savo šilumą, savo artumą, besąlyginę meilę. Didesnės prasmės pasaulyje nėra!

Nuoširdžiai, Ieva