Apie šeimos laimę tapus tėvais

holding-hands-1149411_1920

Pora laukia savo pirmagimio. Laukia, ruošiasi, svajoja. Mažos kojinytės, mieli rūbeliai, graži lovytė, ramus kūdikis, miegantis glėbyje ar lopšelyje, namie – harmonija ir idilė. O išsvajotas vaikelis gimęs taip supurto, kad maža nepasirodo: bemiegės naktys, žindymo skausmas, vaiko ligos, verksmas dėl pilvuko skausmo, „darbas“ tėvais 24 valandas per parą…  O kur dar mamos hormonai, sveikimas po gimdymo, abiejų tėvų prisitaikymas prie naujo gyvenimo ritmo…

Ir taip – dažnas tų tėvų, kurių vaikai jau paaugę, to jau nelabai prisimena ar ypatingai nesureikšmina, nes žino –  visa tai laikina, praeina ir užsimiršta. Tačiau pirmą kartą tapus tėvais to laikinumo nelabai įsisąmonini. Skaityti toliau

TIK mama? Apie tą keistą jausmą ir didžiulę prasmę tame

adult-affection-baby-698878

Tas keistas beprasmybės jausmas….

Ne iš vienos moters esu girdėjusi, kad vienas sunkiausių dalykų, būnant su mažu vaiku namuose, tai tas apimantis beprasmybės jausmas – užsiimant buitiniais, kasdieniais darbais, nelabai pastebimais, kurie tiesiog užtikrina kūdikio poreikių patenkinimą, palengvina šeimos gyvenimą, o jausmas toks, tarsi beprasmiškai leidi laiką. Tarsi sukiesi užburtame rate: kasdien tas pats per tą patį, o užčiuopiamo rezultato nesimato. Skaityti toliau