Apie šeimos laimę tapus tėvais

holding-hands-1149411_1920

Pora laukia savo pirmagimio. Laukia, ruošiasi, svajoja. Mažos kojinytės, mieli rūbeliai, graži lovytė, ramus kūdikis, miegantis glėbyje ar lopšelyje, namie – harmonija ir idilė. O išsvajotas vaikelis gimęs taip supurto, kad maža nepasirodo: bemiegės naktys, žindymo skausmas, vaiko ligos, verksmas dėl pilvuko skausmo, „darbas“ tėvais 24 valandas per parą…  O kur dar mamos hormonai, sveikimas po gimdymo, abiejų tėvų prisitaikymas prie naujo gyvenimo ritmo…

Ir taip – dažnas tų tėvų, kurių vaikai jau paaugę, to jau nelabai prisimena ar ypatingai nesureikšmina, nes žino –  visa tai laikina, praeina ir užsimiršta. Tačiau pirmą kartą tapus tėvais to laikinumo nelabai įsisąmonini. Skaityti toliau

Nenešiok ant rankų, nes pripras?

baby-499976_1280

Neseniai draugai susilaukė pirmagimio ir jau spėjo gauti patarimų, kaip per daug nenešioti kūdikio, nes po to nebepadės ant žemės. Kiek teko apie tai kalbėtis su jaunais tėveliais ir girdėti patarimų pačiai, kai susilaukiau pirmagimės, akivaizdu, kad mūsų visuomenėje vis dar labai gajus mitas, kad daug nešiojamas kūdikis pripranta ir tampa rankinuku“.

Iš vienos pusės galima sutikti su šiuo teiginiu: žmonės (net ir labai maži) prie gero greitai pripranta. Ir taip, kūdikiai dažnai nurimsta tik paimti ant rankų, pajutę artimą, saugų kontaktą, prisiglaudę prie mamos, tėčio ar kito artimo žmogaus. Tačiau mane labai stebina tas žmonių patarimas – „nenešiok, pripras!“.  Bet juk jeigu matome, kad kūdikėlis, pajutęs, kaip gera būti šalia mamos, tėčio, to vėliau pats prašo – kodėl to turėtume neduoti savo mylimam, lauktam, išsvajotam vaikeliui? Kodėl neturėtume jam duoti to, kas jį daro laimingą? Skaityti toliau

Vaikas verkia. Reaguoti ar ignoruoti?

baby-443393_1280

Atliepdami į kiekvieną kūdikio verksmą jį lepiname? O kaip su vyresniais vaikais? Tildyti, raminti ar leisti paverkti?

Klausimai, kurie, manau, vis dar labai aktualūs ir keliantys nemažai diskusijų. Vis dar yra daug tėvų, pasimetusių gausiame informacijos sraute, tarp įvairių skirtingų nuomonių. Vienas paskutiniųjų tokių mano dėmesį atkreipusių pasisakymų buvo komentaras po straipsniu apie kūdikio verksmą: Vieni rašo, kad vaikui naudinga duoti paverkti, kiti dabar teigia, kad žalinga. Tai apsispręskit pagaliau ir neklaidinkit jaunų mamų“.

Tad kaip gi vis dėlto yra?

Skaityti toliau