Lėktuvu su trimis mažamečiais

17554079_10212550516141888_91622275870168340_n

Pernai pavasarį skridau viena su trim savo vaikais: 9 mėnesių sūnumi bei 4 ir 6 metų dukromis. Kadangi su vaikais mes keliaujame nuo mažų dienų (pirmas skrydis mažajam buvo, kai jam buvo 3 mėnesiai), kelionės tiek lėktuvu, tiek automobiliu jiems yra dažnas ir įprastas dalykas.

Esame plaukę ir keltu per audrą, bet čia jau atskiro įrašo reikalaujanti istorija…

Šiaip dažniausiai keliaujame visa šeima, tačiau tą kartą turėjau skristi su vaikais viena. Man tai neatrodė kažkoks ypatingas įvykis, tiesą pasakius, supratau, kad aš su savo trijule susilaukiu ypatingo dėmesio tik tuomet, kai oro uoste pajutau daug žvilgsnių ir išgirdau daug pasiūlymų padėti. Jeigu su savo vorele prieidavome prie kėdžių, žmonės kaip mat atsistodavo užleisti vietą. Einant link lėktuvo išgirdau ne vieną klausimą “ar jūs viena su jais?“, o lėktuvui nusileidus, norėjau leisti mažyliui dar pamiegoti, tad iš lėktuvo ketinome išlipti paskutiniai. Viena moteris žiūrėjo į mus, laukė ir klausinėjo “ar tikrai pagalba man nereikalinga?“. O aš tik šypsojausi ir dėkojau: “ačiū, viskas gerai“. Aišku, kad yra be galo malonu, kai yra tiek gera norinčių žmonių, bet man, tiesą pasakius, tos pagalbos beveik ir neprireikė. Net pati maloniai stebėjausi, kokie šaunuoliai mano vaikai: nei vienas neverkė, nezyzė, nekėlė kažkokių isterijų. Manau, kad patys suprato, kad tam dabar tikrai ne laikas ir ne vieta. O aš pati viduje buvau be galo rami. Prisimenu kur kas kitokį jausmą, kai skridau viena su 7 mėnesių pirmagime – tada streso, nerimo, nežinomybės buvo kur kas daugiau.

Kas man padėjo išlikti ramiai?

Pirmiausia – jau esama kelionių patirtis, žinojimas, kaip mano vaikai elgiasi kelionių metu, kas jiems padeda nurimti, kam reikia pasiruošti ir supratimas, kad nuo tėvų reakcijų ir stresų dažniausiai priklauso ir vaiko elgesys. Jeigu mama ar tėtis stipriai nerimauja, kelionės metu elgiasi kitaip nei visada, jautriai reaguoja į aplinkinių reakcijas, tuomet, žinoma, ir vaikui persiduoda tėvų stresas ir jam išlikti ramiam gerokai sunkiau. Iš kitos pusės, galbūt dėl to, kad auginu tris vaikus, man aplinkinių reakcijos nebėra tokios reikšmingos, kaip kad buvo, kai auginau vieną. Taip, vaikai gali verkti, aikštytis, kelti pykčio priepuolius visur – tiek prekybos centre, tiek lėktuve, bet man tuo metu svarbiausia yra mano vaikas, jo savijauta bei mano santykis su juo. Laimei, aš jau žinau, kaip dažniausiai galiu jiems padėti nurimti, tad tas suteikia saugumo jausmą, bet jeigu ir nutiktų taip, kad dėl mano vaiko paverkimo, kils koks irzulys ar nepasitenkinimas šalia sėdintiems keleiviams, tai irgi ne pasaulio pabaiga. Nemaloni situacija, nepatogu prieš kitus žmones, bet tai ne priežastis atsisakyti kelionių su vaikais. Dar vienas svarbus dalykas, ką pati supratau keliaudama ir matydama verkiančius kitų vaikus, kad dažniausiai kiti keleiviai ne pyksta, o tiesiog gaili – gaili mamos, kuriai sunku, negalint nuraminti vaiko, gaila vaikučio, kuriam neramu, nes skauda ausytes ar šiaip kokios bėdos, o tėvams tokiose situacijose svarbu nesijausti kažkokiais blogais, netikusiais tėvais, negalinčiais nuraminti vaiko. Aš nekalbu apie situacijas, kai tėvų neklauso ir kelia nepatogumus kitiems keleiviams paaugę vaikai, ten jau kita tema.

Kitas dalykas, kas suteikia ramybės – tai pasiruošimas. Mes iš anksto pakalbėjome su dukromis, kad kelionėje bus nelengva ir kadangi aš būsiu viena su jais, tai man reikės jų pagalbos ir bendradarbiavimo: kad visada mergaitės duotų viena kitai ranką, kad niekur nenubėgtų, laikytųsi nuolat šalia ir panašiai. Visus daiktus atidavėme į bagažą, kad liktų tik kuprinė, į kurią susidėjau visus skrydžiui reikalingus daiktus. Su kūdikio vežimėliu keliavome iki pat lėktuvo ir atidavėme jį prieš pat lipant.

Na, o turint nemažai keliavimo su vaikais patirties, tame tarpe ir vienai, norisi pasidalinti, kokie yra

Svarbiausi dalykai, keliaujant vienai ar vienam su vaikais lėktuvu:

1. Jeigu keliaujate su kūdikiu viena ar vienas, daug patogiau yra nešynė nei vežimėlis. Pirmiausia todėl, kad su nešyne rankos lieka laisvos vyresniems vaikams, o vežimėlį reikia stumti. Kitas dalykas – einant per apsaugą vežimėlį reikia sulankstyti ir padėti ant takelio (taip pat, kaip lagaminus ar kitus daiktus), o tuo metu nėra kur dėti kūdikio.

Mes keliavome su vežimėliu, tad tuo metu, kai reikėjo eiti per apsaugą, kūdikį daviau palaikyti apsaugos darbuotojui. Apsauga labai nustebo pamatę mane vieną su trim vaikais: “jūs viena?“ – paklausė. Atsakiau, kad taip ir padaviau mažąjį apsaugai, kol dėjau daiktus skenavimui.

Kitas nepatogumas su vežimėliu yra tas, kad oro uostuose ne visur būna liftai, taigi jeigu kažkur reikės leistis ar kilti laiptais, teks prašyti kitų žmonių pagalbos, kurie beje, dažnai mielai padeda. Taip pat reikia turėti galvoje, kad vežimą reikės sulankstyti prie lėktuvo, tad vėlgi kažkam reikės duoti palaikyti kūdikį, kol tai darysite.

Tad jeigu galite apsieiti be vežimo oro uoste, geriau jį atiduokite į bagažą, o jeigu vis tik manote, kad su vežimu bus patogiau iki skrydžio, turėkite omenyje šiuos kelis etapus kai be kitų pagalbos neapsieisite.

2. Pasiimkite su savimi kuo mažiau daiktų – geriausia tik kuprinę, į kurią susidėtumėte tik skrydžiui reikalingus daiktus: sauskelnes, užkandžių, gerti, servetėlių, pagalvėlę ar užklotėlį, čiulptuką kūdikiui ir ledinukų ar kramtomos gumos vyresniems vaikams (čiulpiant saldainį ar kramtant gumą daug rečiau užkrenta ausytės, o kūdikį nuo to apsaugo žindymas, gėrimas iš buteliuko arba čiulptukas). Taip pat įsidėkite kokių nors priemonių vyresnių vaikų užimtumui: knygutės, piešimo priemonės, kraštutiniu atveju labai pravers ir planšetė ar telefonas su filmukais (žinoma geriau jais naudotis ne viso skrydžio metu, bet jeigu reikia kažkuo užimti ar nurimti, tai tikrai tinkama priemonė).

3. Iš patirties sakau: geriausias metas keliauti yra tada, kai kūdikis dar žindomas. Tuomet iš viso viskas paprasta, nes viskas ko reikia (nuraminimas kai skauda ausytes ar dėl nepažįstamos aplinkos, maistas, gėrimas, apsauga nuo ligų ir infekcijų) – vienoje vietoje.

4. Jeigu skrydis ilgesnis (į kitą žemyną), kūdikiams yra duodamos lovytės, pakabinamos ant sienos. Dauguma avialinijų jas turi (Lufthansa tikrai), tik geriau jas užsirezervuoti registracijos metu ar netgi perkant bilietus, kad būtumėte tikri, kad lovytę gausite (nuotraukoje matyti, kaip tai atrodo).

5. Stenkitės išlikti ramūs, net jeigu ne viskas klostosi taip, kaip planavote, net jeigu vaikutis įsiverkė ir sunkiai nurimsta. Tik jūsų ramybė ir gali būti tai, kas padės atrasti sprendimą, iškilus kažkokiems netikėtumams. Labai svarbu suprasti tai, kad nereikia atsisakyti kelionių ir atimti iš savęs šio malonumo ir patirčių tik todėl, kad šiuo metu auginate kūdikį ar mažą vaiką. Taip pat svarbu žinoti, kad mažam vaikui, o ypač kūdikiui, labai svarbu nesiskirti su tėvais, ypatingai mama. Vaikui yra daug geriau džiunglėse ar kalnuose, bet šalia mamos, tėčio nei būti paliktam kitų žmonių priežiūroje, kur jis anot tėvų nepatirtų kelionių streso, tačiau išgyventų išsiskyrimą, kuriam jis dar nėra pasiruošęs. Aš tikrai esu visu 100% už tai, kad vaikams paaugus, labai reikia tėvams ir vieniems pakeliauti, pabūti vienu du, tačiau nepamiršti, kad bet kokio amžiaus vaikams, kelionės ir atostogos su tėvais yra labai reikalinga patirtis: mažiausiems, kurie dar neturėtų išgyventi išsiskyrimo nerimo, vyresniems – tai neišdildomi prisiminimai ir patirtys visam likusiam gyvenimui.

Tad smagių ir kuo sklandesnių kelionių kartu su vaikais!

Ieva

17554526_10212550515581874_68021610770830127_n

 

 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

w

Connecting to %s